Article
Senai, senai, kai dar negimė Plato gyveno mažytė tauta pavadinimu sLietuva. Daugelis šį pavadinimą sutrumpino ir gavosi Sparta. Spartos įkūrimo pradžioje Motinos įsčiose išnešiotas gimė Gadwey. Kūdikis turėjo praeiti patikrą, nes tik patys sveikiausi mažyliai likdavo gyvi, o sergantys buvo išmetami į šiukšlyną. Gadwey pavyko, bet laukė dar šis tas. Nuo 7 metų jis pradėjo sunkiai treniruotis – kiekvieną dieną vairuodavo traktorių, nešiodavo kibirus pilnus vandeniu ir mokėsi kovos meno su Q1 kardeliu.
Vieną dieną tėvas Gliookas tarė:
- Tu sūnau būsi mūsų Spartiečių vedlys ir vadas. Eik į baisiąją negandų šalį sLatviją, kurią mes užėmėm ir ten susikauk su didžiuoju Vilku. Jeigu grįši tu tapsi didus karys, jeigu negrįši tu tapsi paniekos objektu, todėl ženk mano sūnau į miglotą rytojų...
Gadwey, kuriam buvo tik 8 nukeliavo į sLatvijos miškus, plytinčius Zemgalėje ir sutiko latvį vardu Budnohictas. Budnohictas nekentė spartiečių, kurie užėmė jo šventą žemelę. Jo tikslas buvo surinkti žmonių armiją ir surengti partizaninį karą. Budnohictas kaip tik ėjo pas savo draugus išpasakoti plano. Ilgai mąstęs paklausė:
- Kakoj weter?
- Ką? – atsakė Gadwey.
- Hui hi be gu kd kauk bukita. – atsakė Budnohictas.
- Aš nemoku tavo keistos kalbos. Esu spartietis. Maniau čia visi tokie, bet yra ir keistenybių.
- Kill! Kill Sparta, KILL! – sukaukė Budnohictas ir ištraukė iš savo kišenės kišeninį Q1 ginklą.
Tėvas Gliookas mokė sūnaus kaip išvengti smūgio, todėl Gadwey greitu savo šuoliu pasislėpė už artimiausių krūmų.
- I kill you f*ck*r! – suriaumojo Budnohictas ir šovė tiesiai į krūmus.
Vien dėl įgimto šoklumo Gadwey pavyko išvengti mirties kilpos. Pasislėpęs už medžio jis išsitraukė savo Q1 kardelį ir ruošėsi tinkamiausiai progai.
- Aš čia, gaidy! – pašaukė Gadwey ir puolė budnohictą.
- Kaka? – nustebo Budnohictas.
Q1 kardelis pervėrė latvį, kuris net nespėjo suprasti kas vyksta. Kraujas tekėjo laisvai ir Gadwey tai patiko. Jam patiko karas ir kova ir tai buvo spartiečių kraujyje.
Gadwey vos ne vos pasiekė šventąją latvių olą, kurioje gyveno vilkas.
- Ko tu nori berniuk? – tarė vilkas.
- Tavo kraujo. Mane siuntė tėvas tavęs nudobti. – atsakė Gadwey.
- Tavo tėvas kartais nebus Gliookas? Spartiečių lankininkas išgarsėjęs savo taiklių šūviu į galvą?
- Tas pats.
- Tai tu irgi spartietis. Bjauru... Visi spartiečiai yra žiaurūs. Su jais neįmanoma taikiai susitarti. Toks pats ir tu? – paklausė vilkas.
- Man garbė būti Spartos dalimi ir aš ginsiu ją iki mirties. – atsakė Gadwey ir išsitraukė savo q1 kardelį.
Kova užvirė. Spartietis puolė vilką, bet toks bestrategis puolimas turėjo pasekmių. Vilkas savo kairiąją letena užvožė berniukui ir jis krito.
- Tu dar per jaunas su manimi kautis ir silpnas. – atsakė vilkas išsišiepdamas.
- Aš....Turiu....Ta...ve... – stengėsi pasakyti Gadwey, bet negalėjo. Jis sunkiai kraujavo.
- Spartiečiai yra žiaurūs, bet turi ir pliusų, todėl tavęs nežudysiu. Aš tave išmokysiu kovos menų ir ištreniruosiu. Tai truks apie mėnesį. Grįžęs į gimtinę pasakysi tėvui, kad mane nužudei. Sutarta?
- Gerai... – vos gaudydamas orą pratarė Gadwey.
Išgydęs berniuką vilkas pradėjo jį treniruoti. Sunkūs svarmenų kilnojimai ir krosai vertė vaiką vis dažniau prakaituoti. Kartais kai jis nebegalėdavo nieko padaryti vilkas pasakydavo:
- Ir koks iš tavęs spartietis? Tu greičiau paprastas vaikigalis.
Tai Gadwey užvesdavo ir jis imdavo vėl stengtis pasiekti maksimumo.
Mėnuo baigėsi. Vilkas apsiprato prie vaiko, todėl jam buvo gaila atsisveikinti
- Klausyk, vaike. Aš mačiau kaip tu stengeisi, todėl manau iš tavęs išeis puikus Spartietis. Kovok narsiai ir drąsiai, taip pat nepamiršk draugų. Tik su jais tu galėsi nukaut priešus. Sudie mano drauge. Tikiuosi dar kada nors pasimatysim.
- Sudie, vilke. – tarė žliumbdamas Gadwey.
Vaikas grįžo į savo šalį. Visa tauta džiūgavo nežinodami baisaus melo. Su kiekviena diena Gadwey vis augo ir stiprėjo. Traktorių valdyti vis labiau atrodė šiam vaikiui nekliūtis, todėl pirmą kartą tokio amžiaus vaikui pakėlė lygį į dar sunkesnį. Gadwey įdavė Q1 revolverį. Sunkios prasidėjo dienos ir treniruotės. Vis dažniau pasirodydavo kraujo žymės. Karo mokytojai – Atsigauk ir Gliookas palikdavo jį po treniruočių kai kiti berniukai eidavo namo. Gadwey būdavo kovodavo prieš du stiprius vyrus. Kraujas liejosi laisvai, tačiau ir atsirado patirtis – mirties pažinimas, protingesnis ir strategiškas puolimas, savisauga. Gadwey taip pat lankė ir mokslo mokyklą. Jo mokė karo taktikų, kovos menų ir kaip nemirti mūšio lauke, o vietoje to nužudyti 50 karių. Dešimtmečio Gadwey protas tapo kaip 18 metų kario. Būsimasis vadas mokė kitus bendraamžius taktikų.
Praėjo 10 metų. Viskas pasikeitė – iš dykynės, kurią ruošėsi užimti Sparta atsirado sLenkija, sBulgarai tapo labai stiprūs ir palaikė gerus ryšius su spartiečiais. sLatvija vis dar buvo vergovėje.
Gadwey sukako 20 metų ir jį išrinko kariuomenės vadu. Legendinis Bato usai atsitraukė į patarėjo postą.
Vieną gražią dieną į Spartą atkeliavo svetimšaliai pasiuntiniai. Visi kalbėjo keista kalba tik vienas mokėjo spartiečių – Gulovas.
- Sveiki mano draugai. Aš esu Gulovas atvykęs iš sLenkijos.
- sLenkijos? Negirdėtas kraštas... Gal tai kokia kolonija sBulgarijoje? – pašmaikštavo Gadwey.
- Ne. Mano tėvynė yra milžinė. Stipri, narsi ir drąsi...
- Palauk! – pertraukė jį Bato usai. – Juk čia apie mus taip kalba.
- Jau nebe. Jus vos sLatviją užėmėt ir beje, tai atsitiko labai seniai. Dabar jus esate tik legenda, kurią mes norime panaikinti ir taip dar labiau išsiplėsti, bei išpopuliarėti, kad mūsų visi bijotų.
- Ko jūs norite? – įsikišo Gliookas.
- Norime, jog jūs – spartiečiai atiduotumėte savo kraštą gražiuoju arba sLenkijos armija sumuš jūsų 300 karių.
Visi išsigando, tik Gadwey liko ramus.
- Gal eikime pasikalbėti prie duobės? – paklausė jis.
Gulovas nustebo, bet sutiko.
- Tai štai ko mes norime. Jeigu jūs atiduosite savo kraštą, mes jūsų žmonėms nieko blogo nedarysime, bet jeigu...
- Tylėk! – tarė Gadwey. – Tu įžengei į mūsų žemę ir dar drįsti čia vadovauti? Na jau ne!
- Ką... – sutriko Gulovas.
Gadwey pažiūrėjo į visus prie duobės esančius spartiečiu, kurie žiūrėjo į jį.
- Mes nesutinkame atiduoti jums žemių be karo, nes mes esame spartiečiai – drąsūs, karingi, stiprūs ir narsūs.
- Tai beprotystė! – suriko Gulovas.
- Tikrai? TAI SPARTA!!! – sušuko Gadwey ir su koja nustumė Gulovą į duobę. Pavyzdžiu pasekė ir kiti spartiečiai nužudydami ir į duobę išmesdami pasiuntinius.
- Kaip mes prieš juos laimėsime? Jų tūkstančiai, o mūsų vos 400! – susijaudino Bato usai, nužudydamas paskutinį lenką.
- Taip. – ramiai atsakė Gadwey.
- Tu beprotis! – paraudonavo Bato usai.
- Aš esu spartietis, o visi spartiečiai yra bepročiai. Dabar rink armiją. Paimk 100 ką tik baigiųsų karo mokyklą, nes prireiks ir jaunatviško entuziazmo.
- O ką daryt su likusiais 200 patyrusių karių? – paklausė patarėjas.
- Jie saugos Spartą, kad koks nors latvis nesukeltų partizaninio karo, kol mes keliausime į sLenkiją. Supratai?
- Taip.
Jaunimą ieškot buvo sunku. Visi išsigando slenkų kirčio. Tačiau atsirado tų drąsuolių, kurie nepabijojo išsisukti į kovos verpetą. Jų vardai buvo tokie – Jogaila, Gytmiestis ir Volturis. Šie trys drąsuoliai sutiko kariauti.
Armija jau buvo pasiruošusi leistis į karo žygį. Atsargos buvo pilnos Q5 tankais ir Q10 batonėliais bei giftais. Gadwey rėžė padrąsinančią kalbą:
- Jūs visi esate kariai, kaip aš. Prisiminkite, jog karys neturi bijoti, o spartietis yra bebaimis. Nepraraskite šalto proto, net pačiose blogiausiose situacijose. Kovokite iki galo – iki mirties. Padėkite kitam aukodami savo gyvybė. Nemeluosiu, galim negrįžti. sLenkai yra stiprios kiaulės, bet kovokite kaip tikras spartietis kovojo. Kovokite, kaip kovojo mūsų tėvai kare prieš slatvius. Mes visvien būsime didvyriais, todėl atiduokite visą save užsitarnauti šį žodį. Mes po vieną esame niekas, bet kartu esame viską griaunanti galia. Kas su manim?
- MES! – užrėkė 300 karių.
Už Gadwey stovėjęs tėvas, priskirtas saugoti Spartą, tarė:
- Grįžk su tanku arba ant jo.
- Aš grįšiu su Saladino galva. – tarė Gadwey ir išėjo su savo kariuomene į žygį.
Volturis
Previous article:
Lietuvių tauta ir vieningumas (14 years ago)
Next article:
Sparta. Jogailos kelias (14 years ago)
About the game:
USA as a world power? In E-Sim it is possible!
In E-Sim we have a huge, living world, which is a mirror copy of the Earth. Well, maybe not completely mirrored, because the balance of power in this virtual world looks a bit different than in real life. In E-Sim, USA does not have to be a world superpower, It can be efficiently managed as a much smaller country that has entrepreneurial citizens that support it's foundation. Everything depends on the players themselves and how they decide to shape the political map of the game.
Work for the good of your country and see it rise to an empire.
Activities in this game are divided into several modules. First is the economy as a citizen in a country of your choice you must work to earn money, which you will get to spend for example, on food or purchase of weapons which are critical for your progress as a fighter. You will work in either private companies which are owned by players or government companies which are owned by the state. After progressing in the game you will finally get the opportunity to set up your own business and hire other players. If it prospers, we can even change it into a joint-stock company and enter the stock market and get even more money in this way.
In E-Sim, international wars are nothing out of the ordinary.
Become an influential politician.
The second module is a politics. Just like in real life politics in E-Sim are an extremely powerful tool that can be used for your own purposes. From time to time there are elections in the game in which you will not only vote, but also have the ability to run for the head of the party you're in. You can also apply for congress, where once elected you will be given the right to vote on laws proposed by your fellow congress members or your president and propose laws yourself. Voting on laws is important for your country as it can shape the lives of those around you. You can also try to become the head of a given party, and even take part in presidential elections and decide on the shape of the foreign policy of a given state (for example, who to declare war on). Career in politics is obviously not easy and in order to succeed in it, you have to have a good plan and compete for the votes of voters.
You can go bankrupt or become a rich man while playing the stock market.
The international war.
The last and probably the most important module is military. In E-Sim, countries are constantly fighting each other for control over territories which in return grant them access to more valuable raw materials. For this purpose, they form alliances, they fight international wars, but they also have to deal with, for example, uprisings in conquered countries or civil wars, which may explode on their territory. You can also take part in these clashes, although you are also given the opportunity to lead a life as a pacifist who focuses on other activities in the game (for example, running a successful newspaper or selling products).
At the auction you can sell or buy your dream inventory.
E-Sim is a unique browser game. It's creators ensured realistic representation of the mechanisms present in the real world and gave all power to the players who shape the image of the virtual Earth according to their own. So come and join them and help your country achieve its full potential.
Invest, produce and sell - be an entrepreneur in E-Sim.
Take part in numerous events for the E-Sim community.
