Article
Prieš ruošdamiesi į karą reikia surinkti kariuomenę. Neišimtis ir Sparta. Patarėjas Bato usai, legendinis lankininkas gliookas, narsus karvedys Gadwey neatsirado iš nieko ir nebuvo talentingi. Jie viską užsitarnavo savo noru laimėti ir tapti geriausiais. Dabar sekdami jų pavyzdžiu atsiranda naujų spartiečių norinčių tapti geriausiais – Subsenom, Browlis, Spameris, Volturis, Jogaila ir Gytmiestis. Tai tik nedaugelis tų, kurie nusprendė eiti prieš mirtį – prieš sLenkiją. Sunkiausiai sekėsi Jogailai. Štai jo istorija:
Kiekvienais metais Spartoje gimsta nauji būsimieji didvyriai. Ne visi gimę kūdikiai lieka gyvi. Senasis patikros specialistas Piktas kasdien atrenka po šimtą sveikų vaikų, kurie galės kovoti Spartoje. Gaila, bet vis dažniau vaikai išmetami į šiukšlyną. Vos toks likimas neištiko Jogailos. Kūdikis gimė su penkiom kojom. Piktas norėjo jį išmesti, bet jam neleido tuo metu buvęs vadas Bato usai. Jis tarė:
- Šo vaiko negalime išmesti. Jo penkios kojos yra tarsi simbolis, jog Sparta taps dar greitesnė ir vikresnė.
Piktas paklausė vado ir kūdikį įdavė gydytojams, kurie išoperavo Jogailą.
Pirmieji šeši metai vaikystėms jam buvo kaip šaltas dušas. Visi iš jo tyčiojosi, nes Jogaila visada sakydavo:
- Prakeikti srumunai. Jiems iki pergalės reikia tik paprasčiausios logikos. Jeigu jie savo lankininkus paliktų laisvus ir kiek toliau, tikrai laimėtų mūšį prieš svengrus.
Vaikai atsakydavo:
- HAHAHA, o GERAS, HAHAHA, LANKININKUS, HAHAHA!
Jogailos nesuprato vaikai. Jaunajam kariui suėjus 7 metams pasidarė dar blogiau. Treniruotės jam nesisekė. Mokslo mokykloje gaudavo dvejetus. Tačiau vienas žmogus juo tikėjo, tai buvo Tankas. Vieną kartą jis atėjęs į mokyklą tarė Jogailai:
- Tau Jogaila duodam paskutinįjį šansą. Jeigu tu jo neįvykdysi, Piktas nužudys tave. Jeigu įvykdysi mokysies toliau. Tavo misija tokia: tau bus priskirtas mokytojas ir jus kartu vyksite į sŠvediją, nužudyti mitinio kovotojo Himalako.
Vaikiui buvo duota viena savaitė pasiruošti kelionei. Per ją Spartos vadovybė ieškojo mokytojo. Juo tapo Pakalniskis. Spartiečiams laukė sunki dvikova.
- Kaip mes nukeliausime į sŠvediją? – paklausė Jogaila, kuris pasiėmęs kuprinę ėjo kartu su Pakalniskiu.
- Neklausinėk kvailų klausimų. Mes spartiečiai turime nebijoti.
- Bet kaip galiu nebijoti, jeigu nežinau...
- Tylėk! Tiesiog sek paskui mane. Tebūnie prakeiktas tas, kuris siuntė eiti kartu su tavimi. Tu tikra bėda, vaiki! – piktai lyg sirena sukaukė Pakalniskis.
Praėjo savaitė kelionės po dykynę. sŠvedijos nesimatė nei ženklo.
- Pasiduodu... Mes pasiklydome.... Neturim nei vandens nei batonų. – pasidavė Pakalniskis.
- Juk sakėte, jog spartiečiai neturi bijoti.
- Aš ir nebijau tu – kvailas daikte! Aš tiesiog konstatuoju faktą, kad pasiklydome!
- Gerai, jog pasiėmiau kompasą.
- Ką? Jokie spartiečiai juo nesinaudoja. Mesk tą nereikalingą daiktą lauk!
- Pasikliaukit manimi bent porą dienų. – tarė Jogaila.
- Na... Gerai, bet jeigu per tas dienas kažkur nuklysi, tau bus galva nusukta ir suvalgyta. – pagrąsino Pakalniskis.
Po septynių dienų su kompaso pagalba Jogaila kartu su Pakalniskiu pasiekė sŠvediją.
- Na matote. Pasiekėm sŠvediją. – pasakė jaunasis karys.
- Tas tavo daikčiukas tikrai neblogas ir vertas dėmesio. Atsiprašau, jog neklausiau tavęs, beje iš kur tą kampotą gavai?
- Čia kompasas. Jį susikonstravau pats.
- Neblogai.
Baigę pokalbį spartiečiai keliavo į sŠvedijoje esantį Gotalando regioną. Jis garsėjo savo juoduma ir baisumu. Legendos pasakoja, jog dar nei vienas žmogus negrįžo iš šio atšiauraus regiono. Stiprusis milžinas sŠvedijos pasididžiavimas Himalakas – penkių metrų aukščio, turintis Q5 ginklų kolekciją, visus nudobė. Jo bijo net patys švedai, tačiau ne spartiečiai. Pagaliau Jogaila ir Pakalniskis pasiekė šį regioną.
- Baisus vaizdelis. Vien tankus miškynas, daugiau nieko. Kur tas Himabibanas gyvena? – paklausė Pakalniskis.
- Himalakas. – pataisė Jogaila.
- Koks skirtumas... Dabar klausyk manęs, vaike. Tu esi silpnesnis, todėl paimsi Q1 kardelį ir pulsi jį, o aš pulsiu iš nugaros su Q5 ginklu, ok?
- Bet daugiau procentų, jog aš žūsiu. Gal reikėtų...
- Ne! Nusibodai tu man jau su savo nesąmonėmis. Greičiau vykdyk!
- Bet...
Ir taip abu kariai pykosi, kol atsikėlė Himalakas ir išėjo iš savo urvo atsistodamas visu ūgiu, bei įvarydamas baimę atvykėliams.
- Tyliau reikėjo kalbėt, asile! – supyko Pakalniskis.
- Na ką durneliai. Ko čia atsibastėt? Vėl parūkyt norit? Sory, „Kąstyčio“ neturiu. Daug čia ateinančių spartiečių nori to šūdo, bet pasakau, jog lietuviškais gaminiais nepriekiauju.
- Aš atkeršysiu už visus saviškius, kuriuos nužudei! – suriko Pakalniskis ir išsitraukęs Q5 ginklą šovė į Himalaką.
Himalakas parkrito.
- Matai jaunikli kaip reikia žudyti? Spartiečiai kiečiausi. – tarė Pakalniskis ir žengė žingsnį link Himalako.
- Atsargiau! Jis gali... – nebaigė Jogaila.
Himalakas apsimetęs negyvu greit atsikėlė ir tvojo iš dešinės rankos į Pakalniskio veidą. Karys gavo nokdauną ir nebepajėgė tęsti kovos.
- Ką vaikeli? Pažaiskim? Hahaha.
Jogaila pradėjo bėgti kuo toliau.
- Kvailelis. Tuoj aš tave pavysiu.
Gaudynės prasidėjo, bet tęsėsi neilgai, nes Jogaila pasislėpęs už medžio atkišo žemai Q1 kardelį. Bėgęs Himalakas šio ginklelio net nepastebėjo.
Medžių tylą užgožė skardus Himalako riksmas. Q1 ginklas perrėžė galiūno koją. Tačiau kova nesibaigė. sŠvedų pasididžiavimas skubėjo į savo urvą pasiimti Q5 ginklo. Jogaila norėjo neleisti, bet galiūno koja matyt buvo geležinė, nes kardelis sulūžo.
- Pakalniski, greit imk savo Q5 ginklą! – šaukė vaikas.
- Agugu? – išstenėjo spartietis.
- Šunsnukiai, tuoj aš jums parodysiu. – tarė perkreiptu veidu Himalakas.
Jogaila jaudinosi. Jis nieko negalėjo padaryti prieš tokį milžiną, o vienintelė viltis gulėjo ant žolės ir vepėjo kažkokius neaiškius dalykus. Dabar reikėjo kuo greičiau pasiimti Q5 ginklą iš spartiečio ir pribaigti Himalaką, bet sšvedas jau buvo už kelių žingsnių nuo savo urvo. Jogaila pasileido bėgti. Mažylis pasitelkė visas savyje likusias jėgas ir spėjo paimti Q5 ginklą, tačiau...
- Hui hui! Neblogai kovojai vaikeli, bet šiandien tiesiog ne tavo diena. Tu mirsi. – pasakė su šypsena veide Himalakas. Savo rankoje jis laikė Q5 automatą.
Jogaila pasidavė. Jis numetė ginklą prie Pakalniskio, kuris buvo ganėtinai ramus, bet vis dar laikėsi savo žandikaulio.
- Koks tavo paskutinis noras, vaike? – paklausė Himalakas nusitaikęs ginklą į Jogailą.
Tuo tarpu Pakalniskis suėmė tvirtai Q5 ginklą ir surėkė:
- ŠIŪRĖG, UŠ TAVĘŠ BRITNEY SPIRŠ – NUOGA!
Himalakas nusisuko nuo spartiečių. Jo akys buvo pilnos vilties, bet po sekundės jos nieko nebesakė. Pakalniskio taiklus šūvis į užpakalį patiesė milžiną. Jogaila susižavėjimo pilnu žvilgsniu žvelgė į Pakalniskį, o jis savimi patenkintas tarė:
- Štai kokia yra karo taktika.
Atkeliavę namo didvyriai buvo nešami ant rankų. Ant jų dėjo vainikus. Pakalniskis papasakojo, jog be Jogailos nebūtų nieko padaręs. Jogailos išradimas – kompasas tapo plačiai naudojamas Spartoje ir už jos ribų. Vaikio taktikos klausėsi net suaugusieji. Strategija panaudota Jogailos miške prieš Himalaką buvo pavadinta – „Bėk, pakišk, numušk“ ir įdėta į knygą „Karo strategijos ir pradmenys“, kuri nesenu laiku buvo priskirta prie mokomosios Spartos programos. Pagaliau jaunuoliui pradėjo sektis moksle ir treniruotėse. Kai spartiečiui suėjo 16, jis tapo garsus karo strategijų žinovas. Apie Jogailos gabumus žinojo net sIndonezai. Peržengęs 18 metų ribą jis tapo svarbus strategistas savam krašte. Jo pamokų mokslo mokykloje klausėsi šimtai vaikų, atvykusių iš užsienio. Jogailos statusas pakilo. Aišku jis nepamiršo draugo Pakalniskio, kuris jam tapo gelbėtoju ir sėkmės simboliu. Iš nekenčiamo jis tapo legenda, kuri žygiuoja su dar 300 legendų išspardyti sLenkų subinių!
Volturis
Previous article:
Sparta. Priešistorė (14 years ago)
Next article:
Sparta. Karų sukūryje 1 dalis (14 years ago)
About the game:
USA as a world power? In E-Sim it is possible!
In E-Sim we have a huge, living world, which is a mirror copy of the Earth. Well, maybe not completely mirrored, because the balance of power in this virtual world looks a bit different than in real life. In E-Sim, USA does not have to be a world superpower, It can be efficiently managed as a much smaller country that has entrepreneurial citizens that support it's foundation. Everything depends on the players themselves and how they decide to shape the political map of the game.
Work for the good of your country and see it rise to an empire.
Activities in this game are divided into several modules. First is the economy as a citizen in a country of your choice you must work to earn money, which you will get to spend for example, on food or purchase of weapons which are critical for your progress as a fighter. You will work in either private companies which are owned by players or government companies which are owned by the state. After progressing in the game you will finally get the opportunity to set up your own business and hire other players. If it prospers, we can even change it into a joint-stock company and enter the stock market and get even more money in this way.
In E-Sim, international wars are nothing out of the ordinary.
Become an influential politician.
The second module is a politics. Just like in real life politics in E-Sim are an extremely powerful tool that can be used for your own purposes. From time to time there are elections in the game in which you will not only vote, but also have the ability to run for the head of the party you're in. You can also apply for congress, where once elected you will be given the right to vote on laws proposed by your fellow congress members or your president and propose laws yourself. Voting on laws is important for your country as it can shape the lives of those around you. You can also try to become the head of a given party, and even take part in presidential elections and decide on the shape of the foreign policy of a given state (for example, who to declare war on). Career in politics is obviously not easy and in order to succeed in it, you have to have a good plan and compete for the votes of voters.
You can go bankrupt or become a rich man while playing the stock market.
The international war.
The last and probably the most important module is military. In E-Sim, countries are constantly fighting each other for control over territories which in return grant them access to more valuable raw materials. For this purpose, they form alliances, they fight international wars, but they also have to deal with, for example, uprisings in conquered countries or civil wars, which may explode on their territory. You can also take part in these clashes, although you are also given the opportunity to lead a life as a pacifist who focuses on other activities in the game (for example, running a successful newspaper or selling products).
At the auction you can sell or buy your dream inventory.
E-Sim is a unique browser game. It's creators ensured realistic representation of the mechanisms present in the real world and gave all power to the players who shape the image of the virtual Earth according to their own. So come and join them and help your country achieve its full potential.
Invest, produce and sell - be an entrepreneur in E-Sim.
Take part in numerous events for the E-Sim community.
