Article
Okupuotos sLietuvos vaizdelis
Sveiki. Jau kelios dienos okupuota sLietuva turi naują prezidentą. Galima būtų jį pavadinti vilties prezidentu, nes rinkėjų atsisukimas į veteraną
Atsigauk buvo piliečių desperacija keisti prezidentų-trolių vykdomą politiką į nostalgiškai valstybininkų vykdytą. Šią virtualią valstybę sukūrę „valstybininkai“ nusipelnė tautos pasitikėjimo už jų nuopelnus. Tauta pamiršo, kad būtent jie padėjo pamatus ir bailanderių suklestėjimui. Deja, būtent „valstybininkai“ nepadėjo pamatų teisinei demokratinei valstybei, nesukūrė biurokratijos ir konstitucijos, tikėdamiesi, kad laukinio kapitalizmo dėsniai ir atskirų žaidėjų bei MU aktyvumas yra didesnė vertybė nei taisyklės ir piliečių teisių apsauga. Atsigauk savo rinkimų programoje iš dalies pripažino akivaizdžias pasekmes, parengė pasiūlymus kaip jas taisyti, bet priežasčių taip ir nesuvokė iki galo. Tą „Kito kelio“ redakcija teigia remdamasis kandidato į prezidentus rinkiminiu teiginiu:
12)300 dienų sLietuvą gyveną, be taisyklių ir jokios valdžią kontroliuojančios sistemos. Konstitucijos nerašysim, nes tai nesąmonę ir paliksim ją žiemos šalčiams, bet Vidaus reikalų ministeriją bus įkurta, Spręsim vidaus bėdas, reikalus. Žinau, kad yra žmonių, kurie nori tuo užsiimti, todėl bėdų nekils.
Konstitucija – nesąmonė? Atrodo, kad prezidentas net nežino ir nesuvokia, kad dėl šitos „nesąmonės“ nebuvimo turime visas kitas nesąmones. O siūlymas kurti vidaus reikalų ministeriją, kai neturime pagrindinio įstatymo, iš tikrųjų yra NESAMONĖ. Vidaus reikalų ministerija tam ir skirta, kad gintų nustatytas teisines vertybes. Tos teisinės vertybės turi būti žinomos ir nekintamos. Kitaip, turėsime kažkokią represinę struktūrą, kuri vykdys savivalę pagal atskirų politikų užsakymus. Konstitucija, ar kaip mes ją vadinsime, šiame virtualiame pasaulyje turi atlikti vaidmenį pagrindinių normų, kurių peržengimas būtų įvardijamas kaip nusikaltimas ir užtrauktų valstybės bausmę. Taip pat tai sLietuvos tautos apsisprendimas dėl šalies santvarkos: gyvename feodalinėje bailandijoje ar demokratiškoje šalyje, tautinėje ar internacionalinėje šalyje. Ji neturi būti perkrauta daugeliu teisinių normų, bet labai paprasta ir pakankamai lanksti. Pradžiai užtektų vos kelių pamatinių straipsnių, kurie leistų atsakyti kaip mes formuojam valdžią, politikų, valdžios ir MU santykiai, kur ribos, kurių peržengimą suvoksime, kaip valstybinės santvarkos perversmą, kokias pagrindines vidaus grėsmes matome. Kai yra objektyvios taisyklės, tada galima kurti ir jas saugančią struktūrą. Bet ne atvirkščiai.
Konstitucija negali būti per didelis dokumentas ir perkrauta dešimtimis straipsnių. Tai užmuštų žaidimo dvasią. Nereikėtų pamiršti, kad net kažkurie fundamentalūs principai turėtų būti kartas nuo karto peržiūrimi. Nė viena šalies valdymo forma savaime nėra tobula. Yra aplinkybės ir sąlygos, kurios gali lemti, vieną ar kitą šalies valdymo formos pranašumą. Todėl būtina šalyje išsaugoti nuomonių, siūlymų įvairovę, žodžio laisvę ir kritikos terpę, kuri tarnautų kaip naujų idėjų inkubatorius, leidžiantis šalies gyventojams ir valdžiai iš daugelio galimybių rinktis jų nuomone geriausias. Taip kritikai prisideda prie šalies vystymosi. Tai nereiškia, kad opozicija visada teisi (atvirkščiai, dažnai ji būna neteisi). Bet tai reiškia, kad opozicija visada naudinga, net tada, kai yra neteisi.
Todėl dabartinei valdžiai nereikėtų stebėtis, kad kai kurie ją rėmę rinkimų kampanijos metu kitaminčiai savo noru liks ten kur buvę – už vyriausybės borto. Tenka tik apgailestauti, kad daugelis trumpo protelio žaidėjų iki galo neperpranta kritikos naudos. Užuojauta jiems.
Taigi, turime tokį sLietuvos vaizdelį: okupuota, susiskaldžiusi, dezorientuota, tirpstančios populiacijos. Okupaciją laikyčiau mažiausia iš blogybių. Nesunkiai išsivaduotume išsprendę vidines bėdas. Tam kad suvienyti tautą, okupacija gali būti netgi naudinga, kaip vienijančios idėjos veiksnys. Tam reikia stipraus charizmatiško vadovo. Vadovo, kuris turėtų tautos pasitikėjimą. Tauta rinkosi
Atsigauk , žiūrėdami į jo praeities nuopelnus. Dabar rinkėjai laukia konkrečių veiksmų. Nebus veiksmų – bus nusivylimas ir tokiu atveju padėtis bus dar blogesnė nei iki rinkimų. Piliečiams reikia plano ir direktyvų: ką darysime, kokia konkreti konkretaus piliečio vieta šiame plane. Reikia plano įgyvendinimo terminų. Konsolidavus bent dalį šiuo metu pasimetusių piliečių, galima būtų tikėtis tolimesnio tautos vienijimosi, nes prie konsoliduoto branduolio jungtųsi ir kiti, pvz. dabar nuošalyje esantys ir savo politiką įgyvendinantys MU. Plano įgyvendinimo eigą vyriausybė turėtų stebėti ir kontroliuoti. Gal tam reikia pajungti statistikos departamentą? Akivaizdu, kad reikia numatyti konkrečius išmatuojamus rodiklius, kurie leistų įvertinti plano progresą (tarkim, sukaupiamų pasipriešinimui ginklų fonde q1-q5 pykšt pykšt ir kitų resursų, org biudžetų stabilizavimo rodiklių, naujokų – šauktinių rezervo skaičiaus ir panašiai). Vykdyti „Mažiau priešų daugiau draugų“ politiką. Visų pirma šalies viduje. Būtina keisti užsienio politikos prioritetus iš esmės. Užšaldyti komercinių MU finansavimą: jie užsidirbs ir taip, o finansavimas turi būti skirtas perspektyvių naujokų valstybiniuose būriuose auginimui.
Ar grįžę prie valdžios vairo „valstybininkai“ įstengs įgyvendinti būtinas reformas? Čia jiems ne žaidimo pirmosios dienos, kada sLietuva turėjo akivaizdų pranašumą ir šalis vystėsi savaime. Dabar viskas kitaip. Situacija reikalauja kantrybės, užsispyrimo bei lyderių kietumo. Po 300 dienų kitoje situacijoje reikia kitų receptų.
Jei valdžiai plano įgyvendinimui užteks kantrybės, klausimas ar piliečiams jos užteks? Ar sLietuvos populiacija nesumažės iki kokios nors sČilės lygio? Tada šalis labai ilgam bus ištrinta. Pavojus yra ir labai didelis. O ar problemos mąstą suvoks šiuo metu su panieka į valstybę žiūrintys kebabų baronai? Juk ir jų į samdinių karus orientuoti MU po truputį sutirps. Vieną rytą atsibudę pamatys, kad Bailando projektas be atkurtos valstybės yra taip pat žlugęs.
Previous article:
DABARTIS VAKAR (13 years ago)
Next article:
Naujienos iš The Party būstinės (13 years ago)
About the game:
USA as a world power? In E-Sim it is possible!
In E-Sim we have a huge, living world, which is a mirror copy of the Earth. Well, maybe not completely mirrored, because the balance of power in this virtual world looks a bit different than in real life. In E-Sim, USA does not have to be a world superpower, It can be efficiently managed as a much smaller country that has entrepreneurial citizens that support it's foundation. Everything depends on the players themselves and how they decide to shape the political map of the game.
Work for the good of your country and see it rise to an empire.
Activities in this game are divided into several modules. First is the economy as a citizen in a country of your choice you must work to earn money, which you will get to spend for example, on food or purchase of weapons which are critical for your progress as a fighter. You will work in either private companies which are owned by players or government companies which are owned by the state. After progressing in the game you will finally get the opportunity to set up your own business and hire other players. If it prospers, we can even change it into a joint-stock company and enter the stock market and get even more money in this way.
In E-Sim, international wars are nothing out of the ordinary.
Become an influential politician.
The second module is a politics. Just like in real life politics in E-Sim are an extremely powerful tool that can be used for your own purposes. From time to time there are elections in the game in which you will not only vote, but also have the ability to run for the head of the party you're in. You can also apply for congress, where once elected you will be given the right to vote on laws proposed by your fellow congress members or your president and propose laws yourself. Voting on laws is important for your country as it can shape the lives of those around you. You can also try to become the head of a given party, and even take part in presidential elections and decide on the shape of the foreign policy of a given state (for example, who to declare war on). Career in politics is obviously not easy and in order to succeed in it, you have to have a good plan and compete for the votes of voters.
You can go bankrupt or become a rich man while playing the stock market.
The international war.
The last and probably the most important module is military. In E-Sim, countries are constantly fighting each other for control over territories which in return grant them access to more valuable raw materials. For this purpose, they form alliances, they fight international wars, but they also have to deal with, for example, uprisings in conquered countries or civil wars, which may explode on their territory. You can also take part in these clashes, although you are also given the opportunity to lead a life as a pacifist who focuses on other activities in the game (for example, running a successful newspaper or selling products).
At the auction you can sell or buy your dream inventory.
E-Sim is a unique browser game. It's creators ensured realistic representation of the mechanisms present in the real world and gave all power to the players who shape the image of the virtual Earth according to their own. So come and join them and help your country achieve its full potential.
Invest, produce and sell - be an entrepreneur in E-Sim.
Take part in numerous events for the E-Sim community.
