Article
Nors paprastai laikraščio pristatymas prasideda pačiu pirmuoju straipsniui, sulaužiau nusistovėjusią tradiciją ir tai padarysiu dabar. Kaip žinote, Šauliuose surengiau konkursą, tad nebuvo laiko įžanginiams žodžiams – svarbiausia buvo pati idėja, o visa kita tapo antraeiliais dalykais. Tačiau laikraštį sukūriau ne dėl vieno konkursėlio, o jau tvirtai nusprendusi, jog kažką į jį rašysiu. Kitu atveju, kokia prasmė kurti laikraštį vien tam, kad jis būtų sukurtas ir mirguliuotų mano profilyje, rodydamas savo viršų, o viduje būdamas visiškai tuščias ir geriausiu atveju atstovautų tik juodąją skylę? Būtent todėl man ir prireikė prisistatymo, nes kitaip niekaip negaliu išleisti pirmojo straipsnio, kuris iš karto keliauja prie reikalų ir mane dominančių temų (nemoku prisistatyti kartu su pateikiama tema ir manau, kad tai tikrai neteisingas žingsnis, link kurio eina ne vienas - straipsnį tada sudaro ne viena, o kelios temos, kas jau yra nedovanotina klaida). Vis atrodė, kad duobę bandau peršokti ne nuo jos krašto, o nuo duobės dugno. Tad trumpai pristatysiu savo laikraštį, atskleisdama dominuosiančias temas ir kaip jos bus atskiriamos, jog didelis jų įvairumas netaptų dar viena smėlio dėže, po kurią reiks kapstytis ilgai ir nuobodžiai visiems, anksčiau ar vėliau susidomėjusiais mano laikraščiu (aišku, jei tokių tikrai atsiras).
Visų pirma, nusprendžiau aprašinėti apie eLietuvos prezidentų kadencijas (prie kiekvieno mano aprašomojo asmens žaidimo vardo bus parašyta taip – [Pr]), remdamasi jų rašytais straipsniais, kitų žmonių komentarais. Stengsiuosi būti nešališka. Juk tai vienas iš pagrindinių žurnalistikos principų, kurio reiktų laikytis visur, tad visa širdimi stengsiuosi neperžengti šios ribos ir tvirtai sukandusi dantis rašyti neįdėdama jokio jausmo, jokio pačios minčių intarpo į tai, kas buvo padaryta. Viskas bus argumentuota kitų žmonių nuomonėmis bei neapsiribojama tik vienos pusės komentarais, kas irgi bus žingsnis į nešališką pranešimą.Šios srities pasirinkimo priežastis yra paprasta – nušviesti mūsų žymiuosius veidus įvairiomis vaivorykštės spalvomis, kad žmonės lengvai, neskaitydami šimtų jų parašytų straipsnių, galėtų nuspręsti, kas tai per žmogus, kaip jam sekėsi valdyti eLietuvą ir kaip atsiliepė vienas ar kitas Jo žingsnis. Tai ypač turėtų pagelbėti rinkimuose, kad juos laimėtų tik ypač to nusipelnę žmonės (gerai, tik nerašykit komentaruose, kad vistiek laisvų rinkimų nėra, tad koks skirtumas. Nepraraskim vilties, žmonės, nors ji ir kvailių motina, bet ne vienas kvailys ir pasakose tampa nugalėtoju...).
Antra, ketinu rašyti ne tik apie buvusius prezidentus, bet ir apie įvairaus plauko žaidimo senbūvius([Se]). Juk tikrai įdomu kaip jiems sekėsi ir sekasi, nuo ko pradėjo savo kelią, kaip viskas klostėsi nuo pat pirmųjų žaidimo dienų. Šio tipo straipsniai ypač turėtų patikti pradedantiesiems, nes jiems reikia pavyzdžio, reikia įkvėpimo, kuris paskatintų visko nemesti, kai nesiseka tris kartus iš eilės. Tai gali būti betkas - bankrotas, kitų žaidėjų įžeidinėjimai, kurie irgi būna dėl įvairių priežasčių - perdėto aktyvumo ir nebijojimo reikšti kiek kitokią nuomonę nei įprasta, kas neretai paskatina kitų žaidėjų atstumimą. ir kitų priežasčių, dėl kurių nevertėtų itin išsiplėsti. Pripažinkim, tai ne pasaulio pabaiga – iš tokio tipo žmonių kas nors visada išauga. Ne veltui sakoma (mintį šiek tiek pakeičiau), kad kas juokiasi pirmas, tai dar nereiškia, kad jis juoksis ir paskutinis, tad pamatyti, jog nelaimės ir pastubdėlio vietoje likusi siela kada nors iškils aukštyn ir padarys tai, ko niekas iki tol nesitikėjo. Ką gali žinoti, gal visi pradėjo nuo to paties kelio. Tai aš ir pabandysiu išsiaiškinti
.
Trečia, taip pat kolkas turiu pareigą šviesti apie Šaulių MU ([Ša]), ypač tol, kol kuriam laikui išvykęs vadas. Matėt, kad surengiau pirmąjį konkrusą. Dar nežinau kuo jis baigsis, net neįsivaizduoju, ar kas nors ką nors jau daro. Visgi vasara, ir nieko nepadarysi. Žinau bent tiek, kad aš pabandžiau, o ar pabandys tie, kuriems suteikiau šansą, dar pamatysime. Taip pat turiu idėją rašyti ir dienoraštį apie įdomesnę Šaulių MU dieną, vertus viešo dėmesio ir suklusimo naujokų klausimus ar pastebėjimus. Manau, kad tai itin svarbus dalykas. Ne visi dar drysta reikštis. Gal dėl to neskuba rašyti straipsniukų, nes bijo būti išjuokti, tad ši idėja padėtų jiems išdrąsėti (tikiuosi, kad nesu perdėta optimistė, nes, prasidėjus kitam konkursui, tikiuosi pamatyti visai kitus rezultatus, o iki to laiko dar reikia nemažai padirbėti
). Beje, nesakau, kad pasisavinu jų mintis – ties kiekviena nauja mintimi ar idėja bus paties autoriaus vardas. Man nereikia šlovės, nereikia vogti iš kitų – nebuvau, nesu ir nebūsiu toks žmogus, kuris pelnosi iš kito. Ir nemanykit, kad čia buvo minties šuolis – jei šie straipsniai bus pasubinti iki 100 ir atneš auksą, pasistengsiu, kad jį gautų minčių iniciatoriai arba jis bus pervestas į tolimesnių konkursų fondą ir palepins būsimų konkursų nugalėtojus.
Ketvirta, jei kartais norėsiu išsakyti savo asmeninę nuomonę (šią skiltį sukūriau tam, jog netyčia to nepabandyčiau padaryti ten, kur to visai nenoriu. Kitaip tariant – išsiliejimui, o to juk reikia kiekvienam), bus dar viena tema. Aišku, su argumentais, pamąstymais, pasiūlymais, patarimais ir viskuo kitu, ką tik sugalvosiu. Manau, jog tai bus pateikta dienoraščio forma [D], o gal meniniu pulbicistiniu stiliumi, kurį labai mėgstu [Pub]. Kol kas tikrai nenusprendžiau, nes dar neatėjo ta diena, kai turės gimti toks kūrinys, o atėjus tam laikui ir sužinosim
. Šiai dienai norisi būti pasiruošus viskam, nes niekada negali žinoti, kas pasirodžius rytojui atsitiks ir inicijuos mano asmeninio vertinimo pasirodymą .
Pabaigai noriu pasakyti,kad žinau, jog subintojų klubas jau bus pasiruošęs ištiesti miklią ir nuostabią pelytę, kuri tiesiui taikymu spaus sub, net nepermetus akimis straipsnio (ne veltui tai mechaninis ir bebalsis sutvėrimas, paskutiniu metu taip stipriai besireškiantis – visgi, XXI amžius – nėra ko norėti). Prašau to NIEKADA nedaryti. Nė po vienu savo straipsniu nenoriu matyti sub be komentaro (čia ne paliepimas, o nuoširdus prašymas, mielieji
). O šio pastebėjimo paaiškinimas gana paprastas - esu iš tų žmonių, kurie mano, jog turi būti įvertinti tik tada, kai to iš tikrųjų nusipelno. Kitu atveju mane įžeisit. Baisiai nemėgstu perdėtų ir nepaaiškinamų liaupsių, nes net nežinai ar tave liaupsina tik dėl to, jog įlystų tau į vieną vietą (tikėtųsi naudos), ar sub‘ina tik dėl to, jog tai jiems yra tas pats kaip pareiga, ar tai įtakojo iš ties geros mintys. Paskutinė, trečioji, priežastis, man būtų pati svarbiausia ir nuostabiausia. Jausčiausi suprasta ir tai mane paskatintų tęsti pradėdą darbą. Su pirmąja priežastimi dar galima taikytis, jei tiesiai šviesiai tai parašo komentaruose (bent jau žmogus prisipažysta, o savanaudžiai bet kuriuo atveju esame visi, nesvarbu, kokia kilni idėja srūventų mūsų galvose, tad čia nieko tokio, nereikia apsimetinėti, kad esam kažkuo kitokie, vistiek atsiras kokia nors priežastis, mūsų vienos ar kitos siekiamybės 100%-tinis paaiškinimas ). O štai antroji yra pati šlykščiausia. Po tokių dalykų neretai norisi ištrinti straipsnį, nes pradedi nebesuprasti, kokia iš jo nauda, jeigu negali nutuokti, už ką gavai tą sub ir, būtent, kokios mintys žmogui "pašnibždėjo" paspausti nuostabųjį pelės klavišą . TODĖL NEBIJOKIM REIKŠTI SAVO NUOMONĖS!!! Taip pat nenoriu, kad manytumėt, jog esu šlykšti ir nepataisoma bei nepatenkinta ir verkšlenanti mergina, tiesiog pamaniau, jog bus geriausiai visa tai pasakyti, siekiant iš jūsų gauti didelę dozę nešališkumo.
Beje, dar kai kas - galit rašyti asmenines žinutes – visada atsakysiu, tikrai neignoruosiu, nesvarbu, iš kokio būrio būtumėt, nesvarbu, kokio lygio žaidėjai. Svarbiausia – bendravimo priežastis, nebijojimas tiesiog pasakyti "labas" bei pasiūlymai, pastabos, jei nesiryžtat jų parašyti viešai (pradžiai, kad galėtumų įsidrąsinti nedrįstantys, užteks ir tokio būdo komentarų) ir visa kita, kas tik šaus į galvą, bet nebežinau, kas dar galėtų būti be išvardytų dalykų
..Čia nieko blogo. Atvirkščiai, net gerai. Bendravimo mums trūksta, pasitikėjimo dar daugiau ir jo negausim vieni kitus vadindami ******** ir kitokio plauko individais. Nepamirškim, kad visi esam žmonės ir į kiekvieno skrandį pateksime skirtingai. Veiksmas, kaip žinote, lygus atoveiksmiui, tad elkimės su kitais taip, kaip norime, jog elgtųsi su mumis pačiais.Pagarbiai,
MajoNingyo
Previous article:
ŠAULIAI ATRIEDA ATIDUNDA!!! (13 years ago)
Next article:
[Pr] ATSIGAUK: PIRMOJI KADENCIJA (13 years ago)
About the game:
USA as a world power? In E-Sim it is possible!
In E-Sim we have a huge, living world, which is a mirror copy of the Earth. Well, maybe not completely mirrored, because the balance of power in this virtual world looks a bit different than in real life. In E-Sim, USA does not have to be a world superpower, It can be efficiently managed as a much smaller country that has entrepreneurial citizens that support it's foundation. Everything depends on the players themselves and how they decide to shape the political map of the game.
Work for the good of your country and see it rise to an empire.
Activities in this game are divided into several modules. First is the economy as a citizen in a country of your choice you must work to earn money, which you will get to spend for example, on food or purchase of weapons which are critical for your progress as a fighter. You will work in either private companies which are owned by players or government companies which are owned by the state. After progressing in the game you will finally get the opportunity to set up your own business and hire other players. If it prospers, we can even change it into a joint-stock company and enter the stock market and get even more money in this way.
In E-Sim, international wars are nothing out of the ordinary.
Become an influential politician.
The second module is a politics. Just like in real life politics in E-Sim are an extremely powerful tool that can be used for your own purposes. From time to time there are elections in the game in which you will not only vote, but also have the ability to run for the head of the party you're in. You can also apply for congress, where once elected you will be given the right to vote on laws proposed by your fellow congress members or your president and propose laws yourself. Voting on laws is important for your country as it can shape the lives of those around you. You can also try to become the head of a given party, and even take part in presidential elections and decide on the shape of the foreign policy of a given state (for example, who to declare war on). Career in politics is obviously not easy and in order to succeed in it, you have to have a good plan and compete for the votes of voters.
You can go bankrupt or become a rich man while playing the stock market.
The international war.
The last and probably the most important module is military. In E-Sim, countries are constantly fighting each other for control over territories which in return grant them access to more valuable raw materials. For this purpose, they form alliances, they fight international wars, but they also have to deal with, for example, uprisings in conquered countries or civil wars, which may explode on their territory. You can also take part in these clashes, although you are also given the opportunity to lead a life as a pacifist who focuses on other activities in the game (for example, running a successful newspaper or selling products).
At the auction you can sell or buy your dream inventory.
E-Sim is a unique browser game. It's creators ensured realistic representation of the mechanisms present in the real world and gave all power to the players who shape the image of the virtual Earth according to their own. So come and join them and help your country achieve its full potential.
Invest, produce and sell - be an entrepreneur in E-Sim.
Take part in numerous events for the E-Sim community.
