Article
Po ilgo 2clickinimo susipažinau šiek tiek su situacija apie tai, kas darosi sLietuvoje. Negaliu sakyti, jog esu labai nustebęs dėl esamos padėties, tačiau esu nustebęs kad taip greitai ji tapo realybe. Tai yra Lietuva ne tik tapo okupuota, bet ir pasidavė, šalis nėra valdoma ir į valstybę žiūrimą tik kaip į asmeninio pasipelnymo šaltinį.
Kadangi tikrai ne daug kas žinot tai noriu supažindinti su savo asmenine istorija istorija po mano pasitraukimo iš prezidento pareigų bei tam tikrais vertinimais ir priežastimis dėl ko taip manau.
Taigi, pasitraukiau iš prezidento pareigų nes jau viską žaidime buvau pasiekęs ir norėjau sumažinti žaidime praleidžiamo laiko kiekį. Laikiau, jog sukūriau gerą sistemą, kuri nereikalauja didelės priežiūros bet leidžia valstybei klestėti. Šios sistemos vainikas buvo rezervo nepriklausomybei išlaikyti kaupimas, kurį buvo nutarta kaupti paskutiniosios mano kadencijos metu. Pasitraukiau iš visų pareigų ir apsiėmiau tik padėti kaupti rezervą. Dar kai kurių po to buvusių prezidentų valdymo metu kartai padėdavau užsienio reikaluose nes pažinojau visas aljanso šalių atstovus ir gana dažnai būdavau prisijungęs prie IRC.
Žiūrint iš dabarties – mes ir buvome laisvi pakol ta sistema gyvavo. Nors tiesa sakant kuo toliau – tuo labiau pradėjo šlubuoti. Visų pirmą pradėjo trūkti žmonių kuriems rūpėtų valstybė ir jie apsiimtų jai rimtai vadovauti. Iš kitos pusės man pasitraukus nebuvo rimtų pastangų įtraukti kiekvieną norintį į valstybės valdymą. Taigi politinė sistema tapo vis uždaresnė ir uždaresnė. Mažas piliečių informavimas apie įvykius šalyje ir pasaulyje irgi nepadėjo. Tokia situacija tapo palankia terpe įvairaus plauko parazitams, kurie žino, kad tik išbalansavus šalies politinę situacija jie turi šansų patekti į valdžią ir misti visų mūsų darbu ir kraujų uždirbtais resursais prisidengus įvairiais lozungais tokiais kaip – „kokią valdžią/cp išsirinkote – tokią/į ir turite“ (nors kiekvienas sveiko proto žmogus aiškiai suvokią, kad valdžią renka ne tam kad jį ir jo šalį išrinktas asmuo skriaustų).
Viso to kulminacija, o kartu ir mano didžiausias nusivylimas tam tikru asmeniu šiam žaidime tapo liepos mėnesio prezidento rinkimai kuriuose praktiškai dalyvavo vienintelis kandidatas – Sharous. Jo programa buvo paprasta – pakeisti prieš tai buvusią sistemą kuri buvo orientuota į pergales ir valstybės stiprinimą į „for fun“, bei kitų šalių, ypač aljanso, mūšių padarymą svarbesniais nei Lietuvos mūšiai ir be abejo nustojimą kaupti rezervą.
Nusivylęs ne tiek dėl to, kad buvo padarytą, o dėl to kad jis puikiai suvokė prie ko jo sistema ir pasiūlyti veiksmai prives. Įdomiausiai tai, kad pasekmių ilgai nereikėjo laukti ir net jo paties kadencijos metu Lietuva tapo okupuota ir kas dar svarbiau – kapituliavo (pasidavė), o po jo į valdžią atėjo ... (atskirai žemiau).
Man liūdna ir gėda skaityti ex prezidento Sharous straipsnį kuriam jis net nesugeba prisiimti atsakomybės ir aiškiai parašyti jog jis nusprendė pasiduoti, kad tai jo veiksmai ir neveikimas iki to privedė, o ne „vyriausybė nusprendė“, „pasaulyje susiklostė tokią situacija“ ir pan. Mes vieninteliai iš pagrindinių aljanso valstybių tapome okupuoti – ne lenkai ir ne JAV. Tai ir priežastys yra mumyse.
Apie dabartinį valdymą (kiek supratau iš shout‘ų valdo Tomis su Briedžiu ir Atsigauk). Mano požiūrių tai yra tiesiog grupė asmenų kurie pateko į valdžia ir geriausiu atveju nieko nedarys, o blogiausiu sužlugdys valstybę ir jai kiek galėdami kenks. Tačiau laisvės jiems valdant tikrai Lietuva nematys (nebent mums priešiški aljansai patys subyrėtų). Priežasčių yra daug. Bet man aiškiausiai įsiminė šie šių žmonių „perliukai“:
- Tommis – buvo įtrauktas į Bajorų partijos juoduosius sąrašus už antivalstybišką veiklą (stengės išvis panaikinti mokesčius svarbiausioms prekėms). Po to dėl to jog reikėjo palaukti tris dienas iki finansavimo išmokėjimo nuėjo kovoti su visu jo vadovaujamu Aro burių už priešus (latvius) prieš mums palankią šalį (Indonezija) iki latviams mus užpuolant. Būdamas KAM kalbėjo tik apie finansavimą, nei karto apie šalį, karinius veiksmus.
- Briedis – aiškiai ir ne vieną kartą teigė jog nori matyti Lietuvą okupuotą. Dėl to, jei teisingai pamenu, išmestas iš Pandos vyriausybės.
- Atsigauk – save pristatantis kaip ekonomikos „ekspertas“. Buvęs CP kurio metu teko būti KAM‘e (lenkų okupacijos metu). Kas liečią ekonomiką tai moka gražiai pašnekėt tačiau iki skaičiavimų fazės nedaeina, taigi visi jo pasvarstymai yra utopiniai kaip ir Kopio. Nors iš kitos pusės jis aiškiai deklaravo jog nori išvaistyti rezervą ir matyti Lietuvą okupuotą. Tą matyt ir darė savo prezidentavimo metu, kai Lietuva išvis nekovojo prieš okupantus lenkus ir vienintelis jo valdymo „pasiekimas“ tas jog valstybė "išsaugojo" tris šimtus aukso jo valdymui pasibaigus.
Tačiau ne viskas taip niūru. Matau ir gerų ženklų – tapo aktyvesniai kai kurie piliečiai, atsirado kritinė ir apžvalginė spauda, shoutai, bei konstruktyvios kritikos. Tikiuos jog šis aktyvas išliks aktyviu ilgesnį laiką ir ties tuo nesustos bei šie asmenys su laiku perims valstybės valdymą.
O visus žaidėjus kuriems rūpi valstybė kviečiu stabtelėti ir pagalvoti ties klausimu – kas jeigu ne TU imsis iniciatyvos ir imsis valdyti, bei prikels valstybę?
Pabaigai tiesiog noriu priminti kokia Lietuva gali būti tinkamai ją valdant ir kokia ji yra šiuo metu
Sėkmės žaidžiant!
lokiju
P.s. kadangi rezervas jau nekaupiamas ir švaistomas (jei dar kas yra likę ) tai nėra prasmės slėpti tai kiek mes buvome sukaupe per tuos kelis mėnesius savo laisvės užtikrinimui. Valstybė turėjo sukaupus turto už maždaug dvidešimtTūkstančiųAukso. PagrindePrekėmis. Būriams (be dalinamų ginklų ir kitų resursų dalinimų svarbiausių mūšių metu) buvo išdalinama apie DuTūkstančiusSeptynisŠimtusAuksokasMėnesį.
Vien tik valstybės sukauptais resursais pilnai kovoti galėjome kasDienąDaugiauNeiSavaite (dviemsŠimtamsPenkiasdešimčiaiAsmenų).
Previous article:
Tikrasis referendumo klausimas (12 years ago)
Next article:
Pamąstymai apie ateitį (11 years ago)
About the game:
USA as a world power? In E-Sim it is possible!
In E-Sim we have a huge, living world, which is a mirror copy of the Earth. Well, maybe not completely mirrored, because the balance of power in this virtual world looks a bit different than in real life. In E-Sim, USA does not have to be a world superpower, It can be efficiently managed as a much smaller country that has entrepreneurial citizens that support it's foundation. Everything depends on the players themselves and how they decide to shape the political map of the game.
Work for the good of your country and see it rise to an empire.
Activities in this game are divided into several modules. First is the economy as a citizen in a country of your choice you must work to earn money, which you will get to spend for example, on food or purchase of weapons which are critical for your progress as a fighter. You will work in either private companies which are owned by players or government companies which are owned by the state. After progressing in the game you will finally get the opportunity to set up your own business and hire other players. If it prospers, we can even change it into a joint-stock company and enter the stock market and get even more money in this way.
In E-Sim, international wars are nothing out of the ordinary.
Become an influential politician.
The second module is a politics. Just like in real life politics in E-Sim are an extremely powerful tool that can be used for your own purposes. From time to time there are elections in the game in which you will not only vote, but also have the ability to run for the head of the party you're in. You can also apply for congress, where once elected you will be given the right to vote on laws proposed by your fellow congress members or your president and propose laws yourself. Voting on laws is important for your country as it can shape the lives of those around you. You can also try to become the head of a given party, and even take part in presidential elections and decide on the shape of the foreign policy of a given state (for example, who to declare war on). Career in politics is obviously not easy and in order to succeed in it, you have to have a good plan and compete for the votes of voters.
You can go bankrupt or become a rich man while playing the stock market.
The international war.
The last and probably the most important module is military. In E-Sim, countries are constantly fighting each other for control over territories which in return grant them access to more valuable raw materials. For this purpose, they form alliances, they fight international wars, but they also have to deal with, for example, uprisings in conquered countries or civil wars, which may explode on their territory. You can also take part in these clashes, although you are also given the opportunity to lead a life as a pacifist who focuses on other activities in the game (for example, running a successful newspaper or selling products).
At the auction you can sell or buy your dream inventory.
E-Sim is a unique browser game. It's creators ensured realistic representation of the mechanisms present in the real world and gave all power to the players who shape the image of the virtual Earth according to their own. So come and join them and help your country achieve its full potential.
Invest, produce and sell - be an entrepreneur in E-Sim.
Take part in numerous events for the E-Sim community.
